Vaikai valgo daugiau patys pagaminto maisto
Tyrimai paaiškina kodėl
Santrauka
Tyrimai rodo, kad vaikai valgo žymiai daugiau — ir įvairesnio — maisto, kurį patys padėjo gaminti. Šis reiškinys vadinamas IKEA efektu ir susijęs su nuosavybės jausmu bei pasididžiavimu. Įtraukimas į maisto gamybą yra viena efektyviausių strategijų kovojant su išrankiu valgymu.
Dauguma tėvų, turinčių išrankius valgytojus, pažįsta tą jausmą: jūs pagaminote kažką, ką žinote, kad vaikas paprastai valgo, bet jis vis tiek raukosi. Tačiau pabandykite leisti tam pačiam vaikui maišyti tešlą, berti miltus ir patiekti patiekalą pats — ir staiga jis valgo su apetitu.
Tai nėra atsitiktinumas. Tai gerai dokumentuotas psichologinis reiškinys. Ir tai turi pasekmių, kaip mes mąstome apie vaikų dalyvavimą virtuvėje — ne kaip malonų užsiėmimą, o kaip tikrą mitybos ir auklėjimo strategiją.
Šiame straipsnyje apžvelgiame tyrimus, kurie paaiškina, kas konkrečiai vyksta vaiko smegenyse, kai jis dalyvauja maisto gamyboje, ir kokie praktiniai veiksmai veikia — nepriklausomai nuo vaiko amžiaus.
Kas yra IKEA efektas — ir ar jis galioja vaikams?
IKEA efektas yra gerai dokumentuotas pažintinis reiškinys: mes suteikiame didesnę vertę daiktams, kuriuos patys sukūrėme, nei identiškiems daiktams, pagamintiems kitų. Vaikams šis efektas dar labiau sustiprėja, nes pasididžiavimas ir nuosavybės jausmas vaikystėje yra dar ryškesni.
Ši sąvoka kilo iš Nortono, Mochono ir Ariely (2012) tyrimo, kuris parodė, kad suaugusieji buvo pasirengę mokėti beveik penkis kartus daugiau už IKEA lentyną, kurią patys surinko, palyginti su identiška jau surinkta lentyna. Ta pati logika — aš tai padariau, vadinasi, tai geriau ir vertingiau —, atrodo, galioja ir maistui.
Tyrimas, paskelbtas Acta Paediatrica (NCBI, 2016), nagrinėjo 6–10 metų vaikus, kurie patys ruošė daržovių salotas. Rezultatas: vaikai vidutiniškai suvalgė 76 % daugiau salotų, kurias patys pagamino, palyginti su identiškomis salotomis, kurias paruošė suaugęs. Tai nėra nedidelis skirtumas. Tai ryškus poveikis.
Kitas požiūris į šį reiškinį yra tai, ką mokslininkai vadina „sensoriniu poveikiu“ — tiesiog prisilietimas, kvapo pajutimas ir žaliavų tvarkymas sumažina tai, ką vadiname „maisto neofobija“ (baimė naujam maistui). Vaikai, kurie padeda lupinėti morkas, vėliau dažniau jas suvalgo — net jei patys jų neparuošė.
Ką plačiau tyrimai sako apie vaikus ir maisto gamybą?
Tyrimai tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje nuosekliai rodo tą patį: vaikai, dalyvaujantys maisto gamyboje, valgo daugiau vaisių ir daržovių, labiau linkę išbandyti naują maistą ir apskritai turi sveikesnį mitybos profilį.
Didelis Kanados tyrimas iš Alberta universiteto (NCBI, 2019) stebėjo šeimas ilgą laiką ir nustatė, kad vaikai, reguliariai dalyvaujantys maisto gamyboje, valgė žymiai daugiau daržovių ir įvairesnį maistą nei tie, kurie nedalyvavo — ir šis poveikis išliko ilgalaikis.
Metaanalizė iš Journal of Nutrition Education and Behavior apžvelgė 17 tyrimų ir padarė išvadą, kad intervencijos, įtraukiantys vaikus į maisto gaminimą, nuosekliai didina daržovių vartojimą ir mažina pasipriešinimą naujam maistui. Autoriai rekomendavo virtuvės dalyvavimą kaip pagrindinę strategiją vaikų mitybos intervencijose.
Neužtenka sakyti „tiesiog paragauk“. Kur kas veiksmingiau leisti vaikui kapoti daržovę, maišyti ją puode ir patiekti ant savo lėkštės.
Kokios žaliavos geriausiai tinka gaminti su vaikais?
Pradėkite nuo konkrečių ir sensorinių patirčių. Daržovės, kurias galima kapoti, trinti ar formuoti, yra idealios. Tešla ir maišymo masė ypač tinka, nes vaikams patinka taktilinė patirtis.
Tyrimai rodo, kad „praktinis“ įsitraukimas yra raktas. Kuo daugiau kūnas įsitraukia — kuo daugiau vaikas liečia, uosto, pjausto ir formuoja — tuo stipresnis ryšys su maistu.
- Daržovės, kurias galima kapoti: agurkas, cukinija, pievagrybiai, bananas, braškė
- Daržovės, kurias galima trinti: morka, cukinija, obuolys
- Tešla ir mišinys: blynai, bandelės, kokteiliai, humusas
- Pateikimas: leiskite vaikui nuspręsti, kas ir kur dedama ant lėkštės
- Skonio patikrinimas: „ar paragaujame, ar kažko trūksta?“ suteikia atsakomybės jausmą
Su MINI Familys virtuvės rinkiniu vaikai nuo 3 metų gali saugiai dalyvauti kapojimo ir maišymo darbuose. Kapoklis ir įrankiai sukurti vaikų rankoms — ne aštrūs, bet pakankamai funkcionalūs, kad vaikas galėtų ką nors tikro pagaminti.
Kada maisto ruošimo procese vaikas turėtų būti įtrauktas?
Įtraukimas veikia geriausiai, kai vyksta anksti procese – nuo planavimo ir pirkimo iki gaminimo. Kuo ilgiau tęsiasi „kontrolės“ jausmas, tuo stipresnis poveikis valgymo norui.
Leiskite vaikui padėti nuspręsti, ką gaminti. Eikite į parduotuvę ir leiskite jam pasirinkti vieną daržovę, kuri atrodo įdomi. Leiskite jam rasti receptą. Leiskite jam matuoti miltus ir pilti pieną. Ir galiausiai leiskite jam patiekti ant lėkštės.
Kiekvienas proceso žingsnis didina kontrolės jausmą – o tai didina tikimybę, kad maistas bus suvalgytas. Tai reikalauja daugiau laiko ir planavimo iš mūsų, tėvų. Bet tai investicija, kuri atsiperka prie stalo.
Mokymosi bokštelis suteikia vaikui saugų priėjimą prie virtuvės stalo ir leidžia dalyvauti nuo pradžios iki pabaigos, nesistengiant stovėti ant nestabilių kėdžių ar dėžių.
Skaitykite daugiau apie virtuvės veiklas visiems amžiams mūsų tinklaraštyje.
O kaip su vaikais, kurie vis dar atsisako valgyti?
Dalyvavimas gaminant maistą nėra stebuklinga priemonė. Tačiau tai viena iš patikimiausių strategijų, kurias žinome. Nesitikėkite staigių pokyčių – tikėkitės palaipsnių atvirumo per savaites ir mėnesius.
Išrankus valgymas yra sudėtingas reiškinys, turintis daug priežasčių – sensorinė jautrumas, kontrolės poreikis, nerimas, genetiniai veiksniai. Dalyvavimas gaminant maistą daugiausia sprendžia kontrolės ir pažinimo su maistu klausimus. Tai padeda, bet neišsprendžia visko.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SST), efektyviausias būdas kovoti su išrankiu valgymu yra derinys: nustatytos valgymo valandos, neutrali valgymo aplinka be spaudimo ir nuolatinis naujo maisto pristatymas – geriausia per gaminimą. Lūkesčių spaudimas yra viena iš priežasčių, nuolat bloginančių išrankų valgymą.
Taigi: pakvieskite vaiką į virtuvę. Leiskite jam dalyvauti be spaudimo valgyti. Ir būkite kantrūs. Pokyčiai ateina palaipsniui – ne per vieną vakarą.
Tyrimai aiškūs: vaikai, kurie patys gamina maistą, jo suvalgo daugiau. Tai galioja visoms amžiaus grupėms, visiems valgymams ir visų rūšių daržovėms. Svarbiausia ne priversti vaiką valgyti – svarbu suteikti jam kontrolę savo maisto atžvilgiu.
Įtraukite vaiką kuo anksčiau. Duokite jam tinkamus įrankius. Leiskite jam patiekti maistą. Ir venkite vertinti maisto kokybę prie stalo. Pasididžiavimas skanesnis už spaudimą.
Peržiūrėkite mūsų virtuvės rinkinį vaikams – sukurtą taip, kad net 3 metų vaikai galėtų aktyviai dalyvauti – arba raskite įkvėpimo maisto gaminimo veikloms MINI Family tinklaraštyje.
Kitą kartą gamindami vakarienę – duokite vaikui užduotį. Tai trumpiausias kelias į tuščią lėkštę.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai veikia, kai leidžiame vaikams padėti gaminti maistą?
Taip – ir tai patvirtina daugybė tyrimų. Vienas tyrimas, paskelbtas Acta Paediatrica, parodė, kad vaikai suvalgė 76 % daugiau daržovių salotų, kurias patys pagamino. Kiti tyrimai patvirtina, kad dalyvavimas maisto gamyboje didina daržovių vartojimą ir mažina pasipriešinimą naujam maistui laikui bėgant.
Nuo kokio amžiaus vaikai gali padėti gaminti maistą?
Jau nuo 2-3 metų vaikai gali maišyti, pilti ir patiekti. Nuo 3-4 metų jie gali su vaikams pritaikytu smulkintuvu, prižiūrimi suaugusiųjų, kapoti minkštas daržoves. Nuo 5-6 metų jie gali dalyvauti beveik visuose paprasto recepto žingsniuose. Priderinkite užduotį prie vaiko amžiaus ir motorinių įgūdžių lygio.
Kas yra IKEA efektas ir kaip jis susijęs su maistu?
IKEA efektas yra psichologinis reiškinys, apibūdinantis, kad mes vertiname daiktus, kuriuos patys sukūrėme, labiau. Kai vaikas pats pagamina maistą, jis jį laiko vertingesniu ir patrauklesniu – todėl labiau linkęs jį suvalgyti. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar tai blynai, salotos ar daržovių sriuba.
Ką daryti, jei mano vaikas atsisako valgyti patiekalą, kurį pats pagamino?
Tai nutinka, ir tai yra normalu. Efektas nėra momentinis ir garantuotas – jis susiformuoja palaipsniui. Venkite spausti vaiką prie stalo. Tęskite jo įtraukimą į maisto gaminimą ir leiskite nuolatiniam kontaktui bei atsakomybei palaipsniui atlikti savo darbą. Kantrybė yra labai svarbi.
Kokie virtuvės įrankiai tinka vaikams nuo 3 metų?
Vaikai nuo 3 metų gali naudoti vaikams pritaikytus smulkintuvus, tešlos grandiklius, matavimo indelius ir plakiklius. Įrankiai, sukurti vaikų rankoms, suteikia galimybę vaikui tikrai dalyvauti – ne tik šiek tiek maišyti. Skustuvo ašmenys yra aštrūs ir reikalauja nuolatinės priežiūros – geriausia juos naudoti nuo 5-6 metų ir tik su suaugusiojo priežiūra.