Ką turite žinoti apie maisto alergiją vaikams
Santrauka
ES reglamentuoja 14 pagrindinių alergenų, kurie turi būti deklaruojami visuose maisto produktuose. 9 dažniausi vaikams yra pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, riešutai, kviečiai, soja, žuvis, jūros gėrybės ir sezamas. Alergija ir netoleravimas nėra tas pats. Ankstyvas alergenų įvedimas ne sukelia, o padeda išvengti alergijos.
Maisto alergija vaikams yra sritis, kupina daugybės mitų ir nereikalingo nerimo — bet taip pat ir realių rizikų, kurios reikalauja aiškios informacijos. Kuo skiriasi alergija ir netoleravimas? Kada reakcija yra rimta? Ir kokie yra naujausi tyrimai apie ankstyvą alergenų įvedimą? Šie klausimai svarbūs, nes klaidinga informacija gali sukelti nereikalingus dietos apribojimus, kenksmingus vaikų mitybai — arba praleisti rimtus simptomus. Ši vadovėlis pateikia faktus.
Kuo skiriasi maisto alergija nuo maisto netoleravimo?
Maisto alergija yra imuninė reakcija į konkretų baltymą (alergeną). Maisto netoleravimai — kaip laktozės netoleravimas — yra medžiagų apykaitos reakcijos, kuriose imuninė sistema nedalyvauja. Šis skirtumas labai svarbus gydymui.
Šios dvi būklės dažnai painiojamos, bet yra iš esmės skirtingos:
- Maisto alergija — imuninė sistema klaidingai atpažįsta maisto baltymą kaip grėsmę ir gamina IgE antikūnus. Reakcija gali pasireikšti per kelias sekundes ar minutes po suvartojimo. Gali būti gyvybei pavojinga (anafilaksija).
- Maisto netoleravimai — pavyzdžiui, laktozės netoleravimas atsiranda dėl fermento laktazės trūkumo, kuris skaido pieno cukrų. Reakcijos (pilvo pūtimas, viduriavimas) dažniausiai pasireiškia po 30 min. – 2 val. Nėra gyvybei pavojingos.
- Ceolijakija — autoimuninė liga, nukreipta prieš glitimą. Nei alergija, nei netoleravimas — trečioji kategorija.
Svarbu: daugelis tėvų mano, kad jų vaikas turi maisto alergiją, remdamiesi simptomais, kurie iš tiesų yra netoleravimas. Teisinga diagnozė — gydytojo su IgE testu — yra būtina tinkamam gydymui.
14 ES reguliuojamų alergenų
ES maisto reglamentas reikalauja, kad visi 14 pagrindinių alergenų būtų išryškinti ingredientų sąraše paryškintu, pasviru arba pabrauktu šriftu. Išmokite juos mintinai — tai gali išgelbėti gyvybę.
Pagal ES maisto reglamentą 1169/2011 šie 14 alergenų visada turi būti deklaruojami:
- Glitimas (kviečiai, rugiai, miežiai, avižos)
- Vėžiagyviai ir moliuskai (krevetės, omarai, krabai)
- Kiaušiniai
- Žuvis
- Žemės riešutai
- Soja
- Pienas (įskaitant laktozę)
- Riešutai (migdolai, lazdynų riešutai, graikiniai riešutai, anakardžiai, pekano riešutai, braziliniai riešutai, pistacijos, makadamijos riešutai)
- Salierai
- Garstyčios
- Sezamas
- Sieros dioksidas ir sulfitai
- Lupina
- Moliuskai (midijos, kalmarai)
Alerginės reakcijos požymiai vaikams
Alerginės reakcijos svyruoja nuo lengvo niežėjimo (oralinis alergijos sindromas) iki anafilaksijos, reikalaujančios skubios medicininės pagalbos. Pažinkite skirtumą — tai labai svarbu.
Simptomai pagal sunkumą:
- Lengva reakcija: Niežėjimas burnoje, paraudimas, dilgėlinė, sloga, ašarojančios akys
- Vidutinė reakcija: Pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, plačiai paplitusi dilgėlinė
- Sunkios reakcijos (anafilaksija): Patinusi gerklė, dusulys, švokštimas, staigus kraujospūdžio kritimas, sąmonės netekimas
Skambinkite 112, jei pasireiškia anafilaksijos požymiai. Sveikatos apsaugos ministerija turi vadovą, kaip tvarkytis su alerginėmis reakcijomis vaikams. Jei vaikui paskirtas adrenalino švirkštas (EpiPen), užtikrinkite, kad slaugytojai ir mokytojai žinotų, kaip juo naudotis.
Ankstyvas įvedimas užkerta kelią alergijai — nauji tyrimai
Pagalvokite apie klasikinius patarimus vengti alergenų. Tyrimai dabar aiškiai rodo: ankstyvas žemės riešutų ir kiaušinių įvedimas kūdikiams sumažina alergijos riziką — jis jos nepadidina.
Didelis alergijos tyrimų poslinkis įvyko su LEAP tyrimu (Learning Early About Peanut) 2015 m. Tyrimas, paskelbtas New England Journal of Medicine, parodė, kad kūdikiai, turintys didelę alergijos riziką ir nuo 4 iki 11 mėnesių valgę žemės riešutus, 5 metų amžiuje turėjo 86 % mažesnę žemės riešutų alergijos riziką, palyginti su tais, kurie vengė žemės riešutų.
Šiuolaikinis konsensusas:
- Sveikiems kūdikiams venkite vengti alergenų — įveskite juos palaipsniui nuo 4–6 mėnesių
- Esamas egzema kūdikiams yra rizikos signalas — pasitarkite su gydytoju dėl laiko
- Įveskite po vieną naują alergeną kas 3–5 dienas
Ištyrimas ir diagnostika — IgE testas ir bandomasis laikotarpis
Teisingai diagnozuoti maisto alergiją reikia specialisto ištyrimo. Dūrio testas ir IgE kraujo tyrimas gali nustatyti, ar vaikas yra sensibilizuotas — tačiau tikras alergijos įrodymas reikalauja kontroliuojamo ekspozicijos testo.
Diagnostikos procesas:
- 1 žingsnis: Tėvai tiksliai aprašo reakciją (laikas, simptomai, suvalgytas maistas)
- 2 žingsnis: Gydytojas įvertina ir gali paskirti IgE kraujo tyrimą
- 3 žingsnis: Teigiamas IgE testas: nukreipimas pas vaikų alergologą išsamiai diagnostikai
- 4 žingsnis: Oralinis maisto iššūkis (OFC) — kontroliuojama ekspozicija gydytojo priežiūroje
Venkite pašalinti maisto produktus iš vaiko mitybos tik remiantis simptomais — tai gali sukelti nereikalingų mitybos trūkumų ir padaryti vaiką jautresnį.
Gyvenimas su maisto alergija kasdienybėje
Raštu informuokite įstaigą ir mokyklą apie vaiko alergiją ir skubios pagalbos vaistus. Peržiūrėkite pietų meniu, dalinkitės receptais ir mokykite personalą atpažinti alerginę reakciją.
Praktiški patarimai kasdieniam gyvenimui su maisto alergija:
- Darželis ir mokykla: Siųskite raštišką informaciją vadovybei, turėkite veiksmų planą ir perduokite adrenaliną peną personalui, jei yra sunki alergija
- Gimtadieniai ir šventės: Paruoškite vaiko alternatyvą — leiskite vaikui nešti savo saugų saldumyną/pyragą
- Maisto gamyba namuose: Atskirai naudokite pjaustymo lenteles ir įrankius, kad sumažintumėte kryžminę taršą
- Restoranas: Informuokite padavėją raštu — alergijos komunikacija neturėtų žlugti dėl kalbos barjero
Vaikai, turintys maisto alergiją, gali gyventi normalų, turiningą socialinį gyvenimą — tam reikia tik informuoto tinklo. Žiūrėkite mūsų įkvėpimo tinklaraštį su alergijai draugiškais receptais ir šeimos idėjomis. Mūsų vaikų virtuvės rinkinys padeda įtraukti alergiškus vaikus į maisto gaminimą.
Maisto alergija vaikams yra reali, tačiau reikalauja teisingos diagnozės, o ne spėjimų. Alergija ir netoleravimas nėra tas pats. Ankstyvas alergenų įvedimas padeda prevencijai — bet neapsaugo nuo alergijos. O 14 ES alergenų yra jūsų gairės kaip tėvams.
Jei nerimaujate dėl vaiko reakcijų į maistą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Teisinga diagnostika suteiks aiškumo ir palengvins kasdienybę visai šeimai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kada dažniausiai pasireiškia maisto alergija vaikams?
Dauguma maisto alergijų pasireiškia iki vaiko 2 metų, po kieto maisto įvedimo. Pieno ir kiaušinių alergija dažna kūdikiams ir dauguma jos išauga. Žemės riešutų, riešutų ir žuvies alergijos yra labiau nuolatinės ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą.
Ar vaikai gali išaugti maisto alergiją?
Taip — pieno ir kiaušinių alergija išnyksta iki 80 % vaikų iki mokyklinio amžiaus. Žemės riešutų alergija išnyksta apie 20 %. Žuvies ir jūros gėrybių alergija dažnai neišnyksta. Reguliarus alergologo stebėjimas gali padėti nustatyti, ar vaikas gali atsargiai vėl išbandyti alergeną.
Kas yra oralinis alergijos sindromas?
Oralinis alergijos sindromas (žiedadulkių maisto alergija) pasireiškia niežuliu ir lengvu patinimu burnoje ir ryklėje po žalių vaisių ar daržovių vartojimo. Tai sukelia kryžminė jautrinimas žiedadulkėms (pvz., beržų žiedadulkėms ir obuoliams). Reakcija dažniausiai praeina termiškai apdorojus maistą ir retai yra pavojinga.
Ar glitimo netoleravimas yra tas pats, kas celiakija?
Ne — celiakija yra autoimuninė liga, diagnozuojama kraujo tyrimu ir žarnyno biopsijomis. Ne celiakinė glitimo jautrumas yra atskira būklė be autoimuninio atsako. Abi reikalauja be glitimo dietos, tačiau celiakija yra rimtesnė ir reikalauja griežtos viso gyvenimo laikymosi. Įtariate celiakiją? Prieš kraujo tyrimą valgykite glitimą — tai svarbu teisingai diagnozei.
Kada turėčiau skambinti 112 įtariant alerginę reakciją?
Skambinkite 112 iš karto, jei pasireiškia patinusi liežuvis ar gerklė, kvėpavimo sutrikimai, švokštimas, kraujospūdžio kritimas ar sąmonės netekimas. Įšvirkškite adrenalino peną į šlaunį (jei paskirta) ir leiskite vaikui gulėti plokščiai. Šie simptomai rodo anafilaksiją ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.