Kaip teisingai pagirti savo vaiką
Teisingai girkite vaikus: „tu protingas“ vs. „puikiai padirbėta“
Santrauka
Kaip mes giria vaikus, veikia jų pasitikėjimą savimi. Carol Dweck tyrimai rodo, kad pagyrimai už pastangas („tu daug dirbai“) skatina augimo mąstymą, o pagyrimai už gebėjimus („tu toks protingas“) gali paskatinti vaikus vengti iššūkių.
„Koks tu gabus!“ Tai lengvai ištariama ir skirta su meile. Tačiau tyrimai apie pagyrimų poveikį nustebino daugelį tėvų: tokio tipo pagyrimai, kurie giria vaiko gebėjimus, iš tiesų gali padaryti vaiką pažeidžiamą sunkumams. Tuo tarpu pagyrimai, kurie pabrėžia vaiko pastangas, kuria tvirtumą.
Tai nereiškia, kad turėtum nustoti girti – priešingai. Svarbu ką girti. Ši gidas apžvelgia Carol Dweck novatoriškus tyrimus apie augimo mąstymą ir pateikia konkrečių pavyzdžių, ką sakyti vietoj to, kas mums natūralu.
Carol Dweck tyrimas trumpai
Viename garsiausių eksperimentų vaikai, kuriuos gyrė už pastangas, gerokai geriau susidorojo su vėlesniais iššūkiais nei tie, kuriuos gyrė už protingumą.
Psichologė Carol Dweck iš Stanfordo 1990-aisiais atliko keletą eksperimentų, kurie šiandien yra klasika. Vaikai sprendė užduotį ir buvo pagirti arba už savo intelektą („tu tikrai protingas“), arba už pastangas („tu tikrai daug dirbai“). Rezultatai buvo dramatiški: vaikai, kuriuos gyrė už pastangas, dažniau rinkosi sunkesnes užduotis, ilgiau ištverdavo sunkumus ir geriau sekėsi – o tie, kuriuos gyrė už gebėjimus, vengė iššūkių, bijodami „atskleisti“, kad galbūt nėra tokie protingi. Šis tyrimas plačiai cituojamas, tarp kitų, Nacionalinės medicinos bibliotekos.
Fiksuotas vs. augimo mąstymas
Fiksuotas mąstymas laiko gebėjimus įgimtais ir nekintamais; augimo mąstymas juos laiko vystomais per pastangas. Mūsų pagyrimo būdas vaikams nurodo vieną ar kitą kryptį.
Kai giria gebėjimus, nesąmoningai siunčiame žinutę: „Tu turi arba neturi to.“ Tai yra fiksuotas mąstymas. Vaikas gali pagalvoti, kad jei jam reikia stengtis, gal jis iš tikrųjų nėra toks protingas – geriau visai nesistengti. Tuo tarpu, kai giria pastangas, strategiją ir pažangą, vaikas mokosi, kad gebėjimai auga dirbant. Tai yra augimo mąstymas, kuris siejamas su didesniu ištvermingumu ir mokymosi džiaugsmu.
Ką vietoj to gali pasakyti
Reikia šiek tiek praktikos, kad pakeistum pagyrimą. Štai konkretūs pavyzdžiai:
- Vietoj „tu toks protingas“ → „tu tęsiai, nors buvo sunku“
- Vietoj „gražus piešinys“ → „matau, kad panaudojai daug spalvų – papasakok apie jį“
- Vietoj „tu esi matematikos genijus“ → „tai, kaip tu tai apskaičiavai, buvo protinga“
- Vietoj „puiku!“ → „tu praktikuojaisi ir dabar moki tai“
Girsk pastangas — net kai rezultatas nepavyksta
Augimo mąstysena taip pat reiškia pripažinti pastangas, kai nepavyksta. „Tu daug dirbai, pažiūrėkime, kas nepavyko“ yra vertingiau nei tyla ar vien paguoda.
Tikras išbandymas ateina, kai vaikas suklysta. Tuomet pagunda yra arba paguosti („tai nieko tokio“), arba tylėti. Tačiau augimo požiūris pripažįsta pastangas ir žvelgia į priekį: „Tu stengeisi. Ką galėtume kitą kartą pabandyti kitaip?“ Taip vaikas mokosi, kad klaidos yra mokymosi dalis — ne įrodymas, kad trūksta gebėjimų. Sveikatos apsaugos ministerija pabrėžia būtent vaiko tikėjimą savo gebėjimais kaip svarbų gerovei.
Ar galima per daug girti?
Taip. Nuolatinis ir pernelyg didelis pagyrimas gali prarasti vertę ir net sukelti spaudimą — ypač jei vaikas jaučia, kad nuolat turi pasirodyti, kad nusipelnytų pripažinimo. Tyrimai taip pat rodo, kad pernelyg didelis pagyrimas vaikams su žema saviverte gali veikti priešingai. Svarbiausia ne girti daugiau, o girti specifiškai ir nuoširdžiai.
Aprašomas pripažinimas — „tu sudėjai visas kaladėles atgal į dėžę“ — dažnai veikia stipriau nei bendras „protingas!“, nes jis vaikui tiksliai pasako, ką jis padarė gerai. Tai dėmesio forma, kuri kuria tiek įgūdžius, tiek savivertę.
Pagyrimo būdas yra vienas iš lengviausiai prieinamų įrankių, kuriuos turime kaip tėvai. Perkelę dėmesį nuo gebėjimų prie pastangų, strategijos ir pažangos, padedate savo vaikui ugdyti atsparumą, drąsą iššūkiams ir džiaugsmą mokytis.
Tai galioja mokykloje, sporte ir virtuvėje, kai vaikas pirmą kartą pats gamina maistą ir didžiuojasi rezultatu. Jei norite daugiau konkrečių įrankių kasdieniam bendravimui su savo vaiku, apsilankykite mūsų įkvėpimo tinklaraštyje.
Dažnai užduodami klausimai
Ar blogai sakyti „tu toks protingas“ savo vaikui?
Tai nėra žalinga retkarčiais, bet jei pagyrimai už gebėjimus tampa dominuojantys, tai gali skatinti fiksuotą mąstyseną. Geriau girti pastangas, strategiją ir pažangą.
Kas yra augimo mąstysena?
Tai tikėjimas, kad gebėjimai gali vystytis per pastangas ir praktiką, priešingai nei fiksuotas mąstymas, kai gebėjimai laikomi įgimtais ir nekintamais.
Kaip girti, kai mano vaikas suklysta?
Pripažink pastangas ir žiūrėk į priekį: „Tu stengeisi. Ką galėtume kitą kartą pabandyti kitaip?“ Tai moko vaiką, kad klaidos yra natūrali mokymosi dalis.
Ar galima per daug girti vaiką?
Taip. Pernelyg dažnas ir bendras pagyrimas gali prarasti vertę ir sukelti spaudimą pasirodyti. Specifinis, tikras ir aprašomas pripažinimas veikia geriau nei nuolatinis „protingas!“.
Kas geriau nei sakyti „protingas“?
Apibūdinkite konkrečiai, ką vaikas padarė: „Tu tęsiai, nors buvo sunku“ arba „tu sudėjai visas kaladėles į vietą“. Tai vaikui tiksliai pasako, kas pavyko.